Meilės eilės
Ir liūdesy, ir ėmus švęsti
Mintis ateina ta pati:
Geriau mylėti ir prarasti
Nei niekad meilės nepatirt.
(Alfred Tennyson)
Vienas sėdžiu aš
mažam kambary,
užrakintos durys,
užsklęsti langai.
Atremiu galvą į sieną
ir laukiu,
laukiu, kol Tu išvaduosi,
nors žinau,
kad durys užsklęstos iš vidaus.
Aš neklausiu, dėl ko gyveni,
Aš neklausiu tavęs, ką mąstai,
Aš neklausiu, apie Tu svajoji,
Ką naktim sapnuose matai.
Aš neklausiu, apie ką tu dainuoji,
Ką širdy labiau brangini,
Kur jauna tavo siela lakioja,
Ko lyg sužeistas paukštis klyki.
Vien tavęs po pasaulį ieškosiu,
Vien...
continue reading...
